Senovės graikų filosofas Sokratas laikomas koučingo pradininku. Savo bendraminčių apsuptyje klausimų pagalba jis skatindavo ieškoti atsakymų. Mokiniams ateidavo supratimas, jog visi atsakymai slypi juose pačiuose. Nuo tų laikų koučingas  buvo vis labiau plėtojamas ir vis dažniau naudojamas universitetuose, psichologijoje, įvairiose sporto šakose bei verslo organizacijose. Šiuo metu koučingas ypatingai paplitęs visame pasaulyje. Džiugu, jog ir Lietuvoje vis labiau ir labiau koučingas propoguojamas ne tik verslo organizacijose, bet ir pavienių žmonių, siekiančių asmeninio tobulėjimo.

Koučingas tai ryšį kurianti partnerystė. Dialogas, kurio metu tikslinių klausimų pagalba, skatinamas kliento kūrybiškas mąstymas. Galima tai įvardinti kaip vedimą į geresnį rytojų, į geresnius rezultatus. Tai susitelkimas ne į problemos analizę (vienas iš pagrindinių skirtumų nuo psichoterapijos), o į sprendimų paiešką. Kvietimas apsvarstyti, kaip judėti pirmyn. Tai tarytum pagalba savipagalbai, padedanti klientui plėtoti ir įgyvendinti konkrečius ir reikšmingus asmeninio ar profesinio gyvenimo pokyčius. 

Koučingo procesas tai parama tobulėjimui, kai Treniruojamasis (Klientas) suformuoja tikslą, o Treneris (Koučingo specialistas) lydi treniruojamąjį pakeliui kaip neutralus kelionės palydovas.